REPUBLICA DEMOCRATICA DE TIMOR LESTE
PARLAMENTO NACIONAL
BANCADA PARLAMENTAR DE FRETILIN
Declaracao Politica
Sr Presidente
Ilustres Deputados
Ohin laos hanesan baibain Bancada FRETILIN mai foti kestaun nebe
relasiona ho sector infraestrutura nebe sai hanesan prioridade Governu
de facto nian ba projetus fisikus iha teritoriu nasional tomak, nebe
aloka osan boot tebes maibe dala barak la liu hosi prosesu
transparente, nebe preokupa ami tanba fo oportunidades diak atu hamosu kkn, nebe SE Xanana Gusmao xefe executivu rasik, rekonese iha semana kotuk katak iha duni korupsaun iha nia governu.
Sr Presidente,
Hanesan ami hateten tia ona, Bancada FRETILIN sei halo pausa la koalia ohin ba projetus fisikus hanesan Estrada, eletrisidade no infraestrutura em jeral, nebe laos deit importante ba ita nia povu maibe mos importante atu harii no hametin ita nia Estadu, maibe oin ami sei koalia ba projetus non fisikus nebe mos importante ba harii no hametin ita nia Estadu nebe foin tinan 9 hetan restaurasaun independensia, hanesan projetus formasaun sidadania timorense hodi kuda no hametin ita nia nasionalismu.
Ba kestaun importante ida ne ami hanoin Parlamentu Nasional halao ona nia knar ho diak aprova tia ona Lei simbolos nacionais nebe ikus mai atu fo hanoin ba governu hodi reforsa implemetasaun lei ida ne Parlamentu Nasional hasai Resolucao ida, maibe to momentu ida ne tuir ami nia observasaun liu hosi atividade fiskalizasaun nebe ami halo, regista katak Governu seidauk implementa lei ne hodi halo formasaun sidadania ba estudantes sira iha nivel banku eskola sira.
Ne hatudu Governu ida ne, liuliu ministeriu kompetente Ministru Edukasaun la hatudu vontade politika diak atu implementa Lei Simbolos Nacionais nebe preve obrigatoriedade ba eskola publika no eskola privadu sira iha teritoriu nasional tomak atu iha semana ida dala ida, hasahe Bandeira Nacional no kanta Hino Nacional “Patria, Patria” iha tinan letivu tomak nia laran.
Ami hanoin iha fase ida agora nebe ita harii no hametin Estadu RDTL, laos deit importante ita harii mega projetus fisikus iha fatinfatin teritoriu tomak maibe atu garante nia kontinuidade importante mos ita halo formasaun sidadania atu bele hametin ita nia independensia nacional hodi fo kontinuasaun ba eksistensia ita estadu nudar Povu no nudar Nasaun, tanba ne komisaun kompetente iha materia, presisa bolu atensaun ba Governu ba Ministeriu tutela atu halo implementasaun lei ida ne.
Karik tanba projetu sira hanesan ne, nebe la iha persentu ruma atu ministeriu sira hetan , maka Governu la iha vontade atu implementa ka iha razaun seluk?
Tanba, ami hare la iha razaun ruma forte atu Governu justifika la implementa Lei ida ne, tanba nia implementasaun sei la foo todan ba ita nia orsamentu jeral estadu, tanba sei la presisa osan barak. Tanba ne mosu pergunta, tanba sa maka governu la fo importansia ba kestaun ida ne, kestaun ida importante tebes kestaun formasaun sidadania timorense hodi hametin ita nia Estadu no hametin ita nia independensia nasional.
Iha oportunidade ida ne mos Bancada FRETILIN hakarak halo apelu ba media publika nasional Timor Leste RTTL no TVTL no media sira seluk atu kumpri implementasaun lei Simbolos Nasionais hodi toka Hino Nasional “Patria, Patria” nebe tuir versaun nebe aprova hosi Lei
Simbolos Nasionais, tanba ida ne mos forma ida atu halo formasaun sidadania hodi hametin nasionalismu povu Timor Leste nian atu konstrusaun Estadu Timor Leste bele metin liu tan.
Dili, 13 de Junho de 2011
Bancada Parlamentar de FRETILIN
Subscrever:
Enviar feedback (Atom)

Sem comentários:
Enviar um comentário